eglė dovbyšienė

Svajojate apie naują būstą, bet dar nesate iki galo apsisprendę, kokiame name norėtumėte gyventi? O gal planuojate atnaujinti dabartines gyvenamąsias patalpas? Jei taip, tuomet privalote jau šį šeštadienį įsijungti TV3 televizijos laidą „Tylūs geradariai“, kurioje bus atsakyta į visus rūpimus klausimus! Laidos žiūrovus energetiškai tvarių namų statytojas Slavomir Volkov pakvies apžiūrėti pirmąjį sertifikuotą daugiabutį Lietuvoje, kuris atitiko A++ energinio naudingumo klasę.

Trečdalis žmonių Lietuvoje yra patenkinti savo finansine padėtimi, o kas antras sako, kad galėtų įsigyti televizorių, šaldytuvą ar kitų brangesnių pirkinių, rodo naujausia apklausa.  SEB banko apklausos duomenimis, didžiausia dalis – 39 proc. gyventojų – kitąmet nesitiki pajamų pokyčių, 27 proc. viliasi atlyginimo augimo, apie 16 proc. mano, kad jų pajamos kitąmet sumažės. „Dauguma gyventojų savo finansinę padėtį šiuo metu vertina kaip pakankamai saugią ir patogią.

Būsto įperkamumas Lietuvoje yra vis dar rekordiškai žemas, o palūkanų normų pikas už pasiskolintus pinigus bent jau kol kas verčia susimąstyti, ar iš tiesų būsite pajėgūs kas mėnesį atsiskaityti su finansų įstaiga. Tačiau dalis bankų pasiūlė naujovę – už laikomus pinigus banke sumoka palūkanas. SEB bankas Latvijoje privatiems klientams nuo lapkričio 1 dienos moka 0,4 proc. metines palūkanas už einamosiose sąskaitose laikomus pinigus, kai jų suma neviršija 5000 eurų.

Iki šiol gajus stereotipas, kad moterys vidutiniškai per dieną pasako daugiau žodžių negu vyrai. Jeigu tai būtų tiesa, tai galėtų paaiškinti, kodėl vyrų, kurie su vaikais niekada nesikalba apie pinigus, yra tris kartus daugiau negu moterų. Tačiau JAV mokslininkai, dar prieš dešimtmetį ištyrę kasdienius žmonių kalbėjimo įpročius, nustatė, kad vyrų ir moterų žodžių srautai tokie pat.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie uždirba vidutines pajamas. Tačiau daug gero ekonomistai nemato: esą vidurinioji klasė gyvena nuo algos iki algos, neturi santaupų, nėra patenkinti savo atlyginimais, perka vis senesnius automobilius, ne visi gali pasigirti ir gyvenantys būste su tualetu viduje.  Kaunietis Rokas demosntruoja savo pirmąjį būstą, kurį pirko su būsto paskola. Pradinį įnašą vyrui padėjo sumokėti šeima.

Absoliuti dauguma (85 proc.) Lietuvos jaunimo nuo 18 iki 29 metų sako, kad planuoja visas ar bent didesnes savo išlaidas. Tačiau daugiau negu kas dešimtas iš jų (14 proc.) pripažįsta, kad kartais pinigų pritrūksta, rašoma pranešime spaudai. Jaunuoliai pastebi, kad pastaraisiais metais jų vartojimo įpročius pakeitė infliacija – 4 iš 10 nebegali sau leisti to, ką leisdavo anksčiau, o taupo pirmiausia mažindami išlaidas pramogoms.

Lietuviai savo pinigus mieliau laiko einamosiose sąskaitose, o kai kurie net ir kojinėje. Komerciniai bankai skundžiasi, kad savo santaupų tautiečiai nenori laikyti terminuotuose indėliuose. Nors komerciniai bankai žmones vilioja, kaip patys tikina, didžiausiomis indėlių palūkanomis per 7 metus ir tvirtina, kad lietuviai nesinaudodami indėliais per metus praranda apie pusę milijardo eurų, kai kurie tautiečiai teigia bankais tiesiog nepasitikintys.

Dauguma gyventojų kol kas neskuba prisitaikyti prie neigiamų palūkanų normų virsmo į teigiamas. Būdami pasyvūs ir nereaguodami į permainas indėlių rinkoje, jie atsisako galimybių per metus gauti beveik 160 mln. eurų. Pastaraisiais mėnesiais Europos Centrinis Bankas palūkanų normą didino dar neregėtu tempu – nuo – 0,5 proc. pernai liepą iki + 3 proc. šių metų kovą. Atitinkamai kilo ir indėlių metų palūkanos. Mūsų banke už dvylikos mėnesių terminuotąjį indėlį jos yra 3,5 procento.

Didžioji dalis gyventojų, norėdami įsigyti būstą, kreipiasi į banką dėl paskolos suteikimo. Įsivertinti, kiek būtų galima pasiimti pinigų, leidžia ir internetinės skaičiuoklės. Tačiau kai kurie piktinasi, mat tikroji suma, kuria būtų galima pasiskolinti, gali gerokai skirtis nuo tos, kurią išvydote skaičiuoklėje. Be to, klausimų kelia ir tai, kodėl palūkanų normos tarp euro zonos valstybių Lietuvoje išlieka vienos didžiausių.