nato

Sakartvelas išliks NATO partneris nepaisant skandalingo „užsienio agentų“ įstatymo priėmimo. Tai interviu „Laisvės radijui“ pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša „Ukrinform“. „Svarbu, kad mes bendradarbiautume su tokiomis šalimis partnerėmis kaip Sakartvelas. Bet naujasis „užsienio agentų“ įstatymas veda Sakartvelą neteisinga kryptimi, todėl sąjungininkai iš NATO ir daugelis kitų šalių išreiškė savo susirūpinimą.

Penktadienį Turkijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jo šalis nenori, jog NATO „dalyvautų“ kare Ukrainoje, nors pritaria, kad karinė pagalba Kyjivui būtų tęsiama. „Palaikome pagalbos Ukrainai tęsimą ir Ukrainos pajėgumus atgrasyti (Rusiją), bet nenorime, kad NATO dalyvautų šiame kare“, – po neformalaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje sakė Hakanas Fidanas.

NATO sąjungininkės yra sunerimusios ir reaguos į didėjančią Rusijos hibridinių atakų prieš jas kampaniją, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Kalbėdamas po dvi dienas Prahoje vykusių NATO užsienio reikalų ministrų derybų, A. Blinkenas sakė: „Beveik visi sąjungininkai buvo užklupti suintensyvėjusių Rusijos hibridinių atakų.“ „Mes žinome, ką jie ketina, ir reaguosime – prireikus, ir individualiai, ir bendrai“, – sakė A. Blinkenas žurnalistams.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį sumenkino eskalacijos iš Maskvos grėsmę, Jungtinėms Valstijoms leidus Kyjivui naudoti amerikietiškus ginklus smogti taikiniams Rusijoje. „Tai dalis prezidento (Vladimiro) Putino ir Maskvos pastangų neleisti NATO sąjungininkėms paremti Ukrainą, kad ši galėtų apsiginti, tačiau Ukraina turi teisę į savigyną, o mes turime teisę padėti Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

NATO penktadienį baigia keturis mėnesius trukusias didžiausias per pastaruosius dešimtmečius savo karines pratybas. Sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų Europoje būstinės duomenimis, pratybose „Steadfast Defender“ dalyvavo daugiau kaip 90 000 karių, taip pat per 50 karo laivų ir 1 100 kovinių transporto priemonių. Daugiau kaip 80 lėktuvų atlikta šimtai skrydžių.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasiūlys valstybėms narėms kasmet skirti bent 40 mlrd. eurų karinei pagalbai Ukrainai finansuoti, nes tai yra jo iniciatyvos sukurti specialų Aljanso fondą dalis. Apie tai agentūrai „Reuters“ pranešė šaltinis NATO. Tikisi aptarti dar šiandien Tikimasi, kad J. Stoltenbergo pasiūlymas bus aptartas penktadienį, gegužės 31 d., vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame bus diskutuojama, kaip suteikti ilgalaikę paramą Ukrainai.

Seimas ketvirtadienį nusprendė iš naujo svarstyti prezidento Gitano Nausėdos vetuotą įstatymą, kuriame buvo patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai norintiems dalyvauti NATO pirkimuose.

NATO užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį renkasi Prahoje, daugėjant raginimų pagrindinėms sąjungininkėms panaikinti apribojimus, neleidžiančius Kyjivui naudoti Vakarų šalių ginklų smūgiams Rusijos teritorijoje. Dvi dienas Čekijos sostinėje vyksiančiame ministrų susitikime daugiausia dėmesio sulauks paramos Ukrainos paketas, kuris greičiausiai bus pristatytas liepą Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.

 Užsienio reikalų ministrai iš 32 NATO gynybos aljanso šalių ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Prahoje, kad aptartų karinės pagalbos Ukrainai koordinavimo klausimus. Tikimasi, kad ministrams pavyks padaryti pažangą derybose dėl 100 mlrd. eurų vertės plano, pagal kurį atsakomybė už bendrą pagalbą iš neoficialios Jungtinių Valstijų vadovaujamos iniciatyvos būtų perkelta oficialioms pačios NATO struktūroms. Šį planą balandį pasiūlė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.