pensija

Europiečių vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė vis ilgėja – 2023 m. ji pasiekė 81,5 metus, rodo naujausi „Eurostato“ paskelbti duomenys. Tuo metu Lietuvoje piliečiai gali tikėtis išgyventi iki 77,3 metų, nors mūsų šalis statistikoje išsiskyrė kiek dėl kitų priežasčių. „Eurostato“ duomenimis, europiečių vidutinė gyvenimo trukmė vis ilgėja. 2023 m. europiečių vidutinė gyvenimo trukmė pakilo iki 81,5 metų. 2022 m. ji siekė 80,6 metus, o 2003 77,7 metus.

Prasidedant vasarai ir planuojant atostogas, svarbu žinoti, kada ir kiek pinigų galima tikėtis artimiausiu metu. Ypač, jeigu vienintelės ar pagrindinės pajamos yra „Sodros“ išmokos arba pensijos. Ketvirtadienį ji kaip tik skelbia kalendorių, kada gyventojams mokės įvairias pensijas ir išmokas.

Ramūs dėl savo finansinės padėties išėjus į pensiją jaučiasi ketvirtadalis darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, o jų nuomonė nepakito nuo 2019 metų, rodo bendrovės „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta apklausa. „Luminor investicijų valdymo“ vadovės Loretos Načajienės teigimu, apklausa atskleidžia, jog žmonės „nesijaučia labai tvirtai“ dėl savo finansinio saugumo išėjus į pensiją.

Pora šimtų senjorų iš įvairių Lietuvos miestų mitingavo prie Seimo, kur reikalavo didesnių pensijų, piktinosi, kad Lietuvos pensininkai gyvena skurdžiausiai Europoje. Senjorai reikalauja, kad valdžia pensijas jiems didintų iš „Sodros“ rezerve sukauptų milijardų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada pensijas kelti suradus naująją indeksavimo formulę.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Baigus darbinę karjerą dažnam gyventojui senatvės pensija tampa bene vienintelėmis pajamomis. Šiuo metu vidutinė pensija siekia vos pusę vidutinės algos, tad daug kam tenka gerokai pasispausti su mažesniais pinigais. Vis dėlto ir Lietuvoje yra žmonių, kurie gauna, galima sakyti, europietišką pensiją, siekiančią 2 tūkst. eurų per mėnesį. „Sodra“ paaiškino, ką tokie gyventojai darė, kad dabar gauna tiek pinigų. Daug dirba ir nukelia pensiją Šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia 596 eurus.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė Seimo „valstiečių“ frakcijos atstovės Ligitos Girskienės siūlymui leisti žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė nepritarti parlamentarės inicijuotoms Pensijų kaupimo įstatymo pataisoms, kurioms kovą Seimas pritarė po pateikimo.

Daugeliui vyresnių gyventojų pensija yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Tačiau jos mokėjimą „Sodra“ tam tikrais atvejais gali nutraukti, pavyzdžiui, žmogui pakeitus gyvenamąją vietą. Tokioje situacijoje atsidūrė ir portalo tv3.lt skaitytoja Audronė. Ji gyveno Kaune, tačiau neseniai persikraustė į Klaipėdą. „Persikrausčiau į Klaipėdą, arčiau dukrų. Pardaviau didelį butą Kaune ir nusipirkau pajūryje – mažesnį. Tačiau kai persikrausčiau, kitą mėnesį nesulaukiau pensijos.

Nepaisant gražių valdžios kalbų ir pažadų, kai kuriems šalies gyventojams pensija šiemet pakilo vos 5 eurais arba 1 procentu. Tačiau politikai vis tiek žeria skaičius, kad vidutinė pensija didėjo greičiau, o palyginti su tuo, kas buvo prieš 20 metų, dabar pensininkai gauna 6 kartus didesnes pensijas.

Gyventojai senatvėje nori gyventi oriai ir gauti tokią pensiją, kurios užtektų ne tik maistui ar vaistams, bet ir pramogoms ar kelionėms. Valdžia užsimojo žmonėms padėti, todėl dauguma buvo įtraukti į papildomą pensijų kaupimą antrojoje pensijų pakopoje. Tačiau kaupimu žmonės liko nusivylę, nes pinigus galėjo atgauti tik dalimis ir tik sulaukę pensijos. Tačiau neseniai Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuriame išaiškino, kad tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai.