Kelių ilgalaikių tyrimų rezultatai rodo, kad sveika gyvensena gali 62 proc. atsverti gyvenimą trumpinančių genų poveikį ir pailginti gyvenimą net penkeriais metais. Rezultatai paskelbti žurnale „BMJ Evidence-Based Medicine“.
Nesveikas gyvenimo būdas didina ankstyvos mirties tikimybę
„Šis tyrimas atskleidžia esminį sveikos gyvensenos vaidmenį švelninant genetinių veiksnių poveikį gyvenimo trukmės trumpėjimui, – apibendrino mokslininkai. – Visuomenės sveikatos politika, skirta sveikos gyvensenos gerinimui, būtų veiksmingas įprastinės sveikatos priežiūros papildymas ir sušvelnintų genetinių veiksnių įtaką žmogaus gyvenimo trukmei“.
Tyrime buvo analizuoti 353 742 žmonių Jungtinės Karalystės biobanko duomenys ir paaiškėjo, kad asmenims, kuriems būdinga didelė genetinė trumpesnio gyvenimo rizika, ankstyvos mirties rizika yra 21 proc. didesnė nei tiems, kuriems genetinė rizika maža, nepriklausomai nuo jų gyvenimo būdo, skelbia portalas „The Guardian“.
Tuo tarpu nesveiką gyvenimo būdą pasirinkusiems žmonėms ankstyvos mirties tikimybė padidėja 78 proc., neatsižvelgiant į jų genetinę riziką, nustatė Kinijos Džedziango universiteto Medicinos mokyklos ir Edinburgo universiteto mokslininkai.
Kaip užsitikrinti ilgesnį gyvenimą?
Tyrime priduriama, kad nesveikas gyvenimo būdas ir trumpesnį gyvenimą lemiantys genai daugiau nei dvigubai padidina ankstyvos mirties riziką, palyginti su žmonėmis, kurių genai sėkmingesni ir kurių gyvenimo būdas sveikas.
Vis dėlto mokslininkai nustatė, kad žmonės patys galėjo šiek tiek kontroliuoti tai, kas atsitiko. Jie nustatė, kad genetinę trumpesnio gyvenimo arba ankstyvos mirties riziką maždaug 62 proc. gali kompensuoti palankus gyvenimo būdas.
Jie rašė: „Didelę genetinę riziką turintys dalyviai, pasirinkę palankų gyvenimo būdą, sulaukę 40 metų, galėtų pailginti gyvenimo trukmę maždaug 5,22 metų“.
Nustatyta, kad „optimalus gyvenimo būdo derinys“ ilgesniam gyvenimui užtikrinti yra „niekada nerūkyti, reguliariai užsiimti fizine veikla, pakankamai ilgai miegoti ir sveikai maitintis“.
Sveika gyvensena prailgina gyvenimą
Tyrimo metu žmonės buvo stebimi vidutiniškai 13 metų, per kuriuos užfiksuotos 24 239 mirtys. Žmonės buvo suskirstyti į tris genetiškai nulemtas gyvenimo trukmės kategorijas: ilgą (20,1 proc.), vidutinę (60,1 proc.) ir trumpą (19,8 proc.), ir tris gyvenimo būdo kategorijas: palankią (23,1 proc.), vidutinę (55,6 proc.) ir nepalankią (21,3 proc.).
Mokslininkai naudojo poligeninius rizikos balus, kad būtų galima įvertinti daugybę genetinių variantų ir nustatyti bendrą genetinį asmens polinkį į ilgesnį ar trumpesnį gyvenimą. Kitais balais buvo vertinama, ar žmonės rūkė, vartojo alkoholį, ar mankštinosi, kokios buvo jų kūno formos, sveika mityba ir miegas.
Pasaulinio vėžio tyrimų fondo informacijos apie sveikatą ir skatinimo vadovas Mattas Lambertas sakė: „Šis naujas tyrimas rodo, kad, nepaisant genetinių veiksnių, sveika gyvensena, įskaitant subalansuotą maistingą mitybą ir aktyvią veiklą, gali padėti gyventi ilgiau“.
