• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

„Šiaulių bankas“ gerina Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2024 m. prognozę iki 2 proc., o 2025 m. numato 2,7 proc. sieksiantį augimą. Kaip teigia „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai nuteikė optimistiškai.

„Šiaulių bankas“ gerina Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo 2024 m. prognozę iki 2 proc., o 2025 m. numato 2,7 proc. sieksiantį augimą. Kaip teigia „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, pirmojo šių metų ketvirčio rezultatai nuteikė optimistiškai.

REKLAMA

„Geriname prognozę nuo 2023 m. rudenį paskelbto 1,8 proc. augimo“, – ketvirtadienį vykusio „Šiaulių banko“ prognozių pristatymo metu teigė I. Genytė-Pikčienė.

„Stebėjome ne tik ketvirtinį augimą, bet ir spartesnį nei laukta metinį augimą. Ir pagal išankstinį įvertį tarp paskelbusių šalių, matome, kad Lietuva yra pirmoje vietoje. Galbūt tokioje vietoje ir išliks“, – aiškino ji.

„Šiaulių bankas“ taip pat prognozuoja, kad 2024 m. vidutinė metinė infliacija sieks 0,9 proc., vidutinis nedarbo lygis bus 7,2 proc., darbo užmokesčio augimas prieš mokesčius – 9,5 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu 2025 metams bankas prognozuoja 2,3 proc. siekiančią vidutinę metinę infliaciją. Numatoma, kad vidutinis nedarbo lygis sumažės iki 6,5 proc., o darbo užmokestis augs 8,7 proc.

REKLAMA

Anot I. Genytė-Pikčienės, energetikos ir kitos prekės jau kurį laiką pinga, tad infliacinius procesus palaiko tik brangstančios paslaugos. Ji pabrėžia, kad atlyginimų augimui neprarandant pagreičio, paslaugų infliacija išlieka aukšta, nes jų kainodaroje darbo sąnaudos sudaro reikšmingą dalį.

Darbo rinka išgyvena vangesnį ciklą, bet atlyginimai ir toliau augs sparčiai

Apžvelgdama darbo rinką ekonomistė atkreipia dėmesį į tai, kad 6 metus iš eilės galima stebėti teigiamą tarptautinę migraciją, o atvykusių asmenų kiekis siekė 169 tūkst. Ji pamini, kad pasiektas lūžis ir Lietuvos piliečių tarptautinės migracijos statistikoje – nuo 2020 m. jų šalyje padaugėjo 28 tūkst.

REKLAMA
REKLAMA

I. Genytė-Pikčienė tvirtina, kad Lietuvos ekonomikai sėkmingai pavyko sugerti išaugusią darbuotojų pasiūlą.

„Užimtumo tarnybos duomenimis, sausį-kovą per mėnesį įregistruotų bedarbių skaičius išliko stabilus ir daugmaž atitiko penkerių metų vidurkį. Be to, tokio aukšto užimtųjų skaičiaus, koks buvo stebimas pastaraisiais ketvirčiais, Lietuva nebuvo regėjusi nuo 2009 m. recesijos,“ – aiškina I. Genytė-Pikčienė.

Bet, anot „Šiaulių banko“, darbo rinka išgyvena vangesnę verslo ciklo fazę. 2024 m. sausio-kovo mėn. vidutinis naujų darbo vietų skaičius buvo 1,5 karto mažesnis nei penkerių metų vidurkis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo pat metu, anot I.Genytė-Pikčienės, atlyginimų augimas išliks spartus – 9,5 proc. per metus. Anot jos, prie algų augimo prisidės ir rinkiminių metų efektas.

„Atlyginimų augimą šiemet skatina pernykščiai sprendimai nuo metų pradžios dešimtadaliu pakelti mėnesinį minimalų darbo užmokestį ir gerinti atlygį viešojo sektoriaus darbuotojams. Šiemet rinkimų metai, tad, tikėtina, politiniai sprendimai dėl pajamų augimo kitąmet bus ne mažiau dosnūs“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

REKLAMA

Šiais metais atsigaus eksporto rinka ir apdirbamoji gamyba

Anot ekonomistės, sumažėjus bazinėms palūkanų normoms, tai paskatins eksporto rinkas ir investicijų srautus. O atsigavusi perkamoji galia, jos manymu, paskatins namų ūkio vartojimą.

„Finansų rinkos laukia pokyčių pinigų politikoje. Turėtų pradėti laisvėti palūkanų normų gniaužtai. Tai turėtų įlieti optimizmo mūsų kertinėms eksporto rinkoms ir privačių investicijų srautams. Tad ilgainiui, tai paveiks ir BVP dinamiką“, – komentavo ji.

REKLAMA

„Išnykusi infliacija, dinamiška darbo rinka ir spartus atlyginimų augimas jau leido perkamajai galiai atsitiesti“, – pridūrė ji.

Taip pat, pasak I. Genytės-Pikčienės, pernai nuosmukį išgyvenusi apdirbamoji gamyba rodo vis daugiau teigiamų ženklų. Jos teigimu, po truputį gerėja pramonės atstovų lūkesčiai, atsigauna poreikis darbo jėgai, formuojamos naujos atsargos, sumažėjus energijos kainoms auga gamyba.

„Yra tokių pramonių, kurios buvo nukentėjusios nuo pastarųjų metų išbandymo. Tai būtų, pavyzdžiui, chemijos pramonė, kurią stipriai paveikė energetinė krizė. (...) Energetikos kainoms grįžus į normalų lygį matome, kad jau po truputį atsispiria chemijos pramonė ir prisideda prie atsigavimo šauklių“, – aiškino ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų